TEMOS
Žemiau išvardintos kai kurios temos, su kuriomis man tenka dirbti dažniausiai, visgi geštalto terapijoje galima dirbti su daugeliu čia nepaminėtų temų, nes terapijoje veikiantys universalūs principai (sąmoningumas, kūrybinio prisitaikymo būdų pamatymas, sąmoningas pasirinkimas, gydantis santykis ir kt.) paprastai turi teigiamą poveikį bet kurioje temoje.
NERIMAS Nerimas yra dažnas psichikos sveikatos reiškinys, pasireiškiantis nuolatiniu nerimastingumu, baime ar įsitempimu, dažnai dėl kasdienių situacijų, o kartais net be aiškios priežasties. Simptomai gali būti nerimo jausmas, greitesnis širdies plakimas, šąlančios galūnės, įsitempę raumenys, sunkumas susikaupti. Nerimas gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimą, dėl to gali kilti sunkumų palaikant asmeninius santykius, dirbant ar bandant ilsėtis. Terapijos metu ieškome, kas yra „už nerimo“, atpažįstame resursus, padedančius atlaikyti ir sumažinti nerimą. Geriau suprasdami nerimo šaknis, nuosekliai atkreipdami dėmesį ir naudodamiesi turimais resursais, žmonės gali išmokti būti didesni ir stipresni už savo nerimą, patirti daugiau vidinės ramybės.
UŽSPAUSTOS EMOCIJOS Tai jausmai, kuriuos mūsų organizmas užblokavo (dažniausiai nesąmoningai) nuo mūsų sąmonės. Tai gali būti pyktis, liūdesys, baimė ar bet koks kitas jausmas, su kuriuo susidurti per sunku arba neaišku kaip tai daryti. Dažniausi užgniaužtų emocijų požymiai yra chroniškas stresas, nepaaiškinami fiziniai simptomai, sunkumai palaikant santykius ir bendras nepasitenkinimo ar nejaukumo jausmas. Užgniaužtų emocijų poveikis gali būti netikėtai didelis: paveikti psichinę ir fizinę sveikatą, sukelti nerimą, depresiją ir net fizines ligas, pavyzdžiui, galvos skausmus ar virškinimo sutrikimus. Terapijos metu mes stengiamės pamažu atskleisti ir pripažinti šias užgniaužtas emocijas per kūno stebėjimą ir dialogą. Iškėlę šiuos paslėptus jausmus į paviršių, žmonės tarsi nusimeta naštą, pastebi padidėjusią energiją, taip pat geriau pažįsta ir labiau priima save.
ŽEMAS SAVĘS VERTINIMAS Dar kitaip, žema savivertė – tai nepasitikėjimas savimi ir neigiamas savęs vertinimas. Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai kovoja su nepakankamumo jausmu („aš nepakankamas“), abejonėmis, savikritika jiems puikiai pažįstama. Jie gali vengti iššūkių, bijoti nesėkmių, sunkiai priimti komplimentus, skausmingai priimti kritiką. Žemos savivertės poveikis yra platus ir turi įtakos visoms gyvenimo sritims, įskaitant asmeninius santykius, karjerą ir bendrą emocinę savijautą. Terapijoje man rūpi išgirsti žmogaus vidinį kritiką, o taip pat smalsu, ar yra vidinis palaikytojas. Taip pat man rūpi atvirai skaidriai kalbėtis ir kartu įsivardinti žmogaus aspekstus, kurių neįmanoma keisti (juos reikės išgedėti ir priimti) bei aspektus, kuriuos žmogus gali keisti. Per šį procesą asmuo turi susidurti su savo ribomis, pripažinti jas (tai nėra malonu, tačiau galiausiai atneša palengvėjimą). Ir tuo pačiu pamatyti, kad kai kurias ribas jis gali slinkti ir jis gali rinktis tą daryti arba ne. Terapijoje žmogus gali stebėti, kaip natūraliai pradeda save vertinti vis aukščiau ir tai turi teigiamą poveikį daugumai gyvenimo sričių.
ATIDĖLIOJIMAS IR SUNKUMAI PRIIMANT SPRENDIMUS Atidėliojimas ir sunkumai priimant sprendimus dažnai eina koja kojon. Paprastai jie susiję su baime klysti, perfekcionizmu ar nepakankamai stipriu pasitikėjimu savimi. Atidėliojame svarbias užduotis, dažnai skubame paskutinę minutę ir patiriame stresą. Sprendimų priėmimo problemos gali paskatinti asmenis per daug galvoti, dvejoti arba apskritai vengti priimti sprendimus, o tai dar labiau stiprina atidėliojimą. Šie įpročiai gali turėti didelės įtakos asmeniniam ir profesiniam gyvenimui, nes dėl jų prarandamos galimybės, sumažėja produktyvumas ir padidėja nerimas. Žmogus gali bijoti nesėkmės arba sėkmės („O kas, jei pavyks?“). Terapijoje tiriame, kaip būtent šis žmogus atideda ir nepriima sprendimo. Labiau suprasdmas procesą žmogus gali pradėti sąmoningai rinktis priimti sprendimą arba atidėti (kai ką galbūt tikrai prasminga atidėti). Turiu žinių ir patirties produktyvumo temoje, galiu pasiūlyti praktiškų idėjų, žmogus nusprendžia, kas jam tinka. Terapijoje asmenys gali sustiprinti savo gebėjimą veikti valingai ir siekti savo tikslų, o tai padeda gyventi produktyvesnį ir visavertiškesnį gyvenimą.
SUNKUMAI ROMANTINIUOSE SANTYKIUOSE „Išvairuoti“ romantiniuose santykiuose nėra lengva užduotis. Santykiai su romantiniu (-e) partneriu (-e) turi potencialą suteikti gilų ryšį ir saugumą, bet ir atvirkščiai – stipriai skaudinti. Poros beveik neišvengiamai susiduria su tokiais iššūkiais kaip nepasitikėjimas, skirtingi lūkesčiai, neišspręstos praeities traumos. Šie iššūkiai pasireiškia ginčais, emociniu atstumu arba nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmais. Tokių sunkumų poveikis gali būti labai didelis, sukelti stresą, nerimą ir net depresiją, paveikti abiejų partnerių emocinę gerovę ir bendrą santykių sveikatą. Terapijos metu aiškinamės santykyje patiriamas emocijas ir žmogaus poreikius, žiūrime, kaip pats žmogus prisideda prie įtampos bei kaip gali to nebedaryti komunikuodamas (-a) kitaip bei padėdamas (-a) partneriui (-ei) taip pat komunikuoti kitaip. Bandyti pakeisti kitą yra neproduktyvu, nes mes beveik visada susidursime su pasipriešinimu, pasiteisinimais ir priekaištais atgal. Paradoksalu, bet tam, kad pora atkurtų ryšį, pirmiausia svarbu grįžti į save. Šiame procese poros gali sukurti stipresnius ir atsparesnius santykius, kuriuose abu asmenys jaučiasi vertinami, išgirsti ir ryšyje arba kaip tik nuspręsti, kad nori sukti skirtingais keliais – kartais yra reikalingas ir toks sprendimas.
SUNKUMAI UŽMEGZTI ROMANTINĮ SANTYKĮ Mes būdami socialinės būtybės norime šilumos ir artumo iš kito žmogaus. Kai šito trūksta, tai gali neigiamai veikti emocinę ir fizinę sveikatą, mažinti pasitikėjimą savimi. Užmegzti romantinius santykius gali būti sudėtinga dėl baimės būti atstumtam, žemos savivertės, neigiamų santykių patirčių ar per aukštų lūkesčių sau arba kitam. Žmogus kartais bando rodyti iniciatyvą, tačiau nesusilaukia dėmesio atgal, tas gali labai frustruoti, kelti nusivylimą savimi, vyrais, moterimis, dar labiau mažinti pasitikėjimą savimi. Terapijos metu mes stipriname vidinį žmogaus palaikymą, kad atsirastų didesnė vidinė parengtis tiek išbūti vienumoje, tiek inicijuoti kontaktus su patinkančiais žmonėmis. Kadangi mūsų dažniausiai niekas nemokė, kaip kurti romantinius santykius, žmonės labai dažnai tai daro neefektyviai, o dažnai daro ir klaidas, kurios atstumia potencialius partnerius. Santykių psichologija yra viena įdomiausių sričių man teoriškai ir praktiškai. Terapijoje galime identifikuoti ir aptarti, kokie vidaus, išorės, elgesio, komunkacijos pakeitimai padidintų galimybes užmegzti romantinius santykius.
DEPRESIJA Depresija yra plačiai paplitusi lėtinė emocinė būsena, kuri dažnai patiriama kaip nuolatinis liūdesys, susidomėjimo ar malonumo nebuvimas, neturėjimas motyvacijos stengtis, rūpintis savo ateitimi. Tuomet dažnai trūksta energijos, gali pakisti apetitas, miegas, sunku susikaupti, gali įsijungti stiprus vidinis kritikas. Beveik visada depresija pablogina kasdienę veiklą, paveikia darbą, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. Tiesa, jei atpažįsti kažkuriuos simptomus, tai nereiškia, kad Tau depresija – tą nustatyti gali tik kvalifikuotas gydytojas. Jeigu yra nustatoma depresija, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda pasveikti (vaistų žmonės vis dar bijo, nors be reikalo). Jeigu depresija nėra labai stipri, paprastai skiriamos tik mažos dozės – pozityviau jausdamasis žmogus atranda ir daugiau resurso pats gyti. Tyrimai rodo, kad vien vaistai arba vien terapija gali būti nepakankamai efektyvu. Kas yra efektyvu – šių dviejų dalykų kombinacija. Dažniausiai depresija išsivysto dėl ilgai besitęsiančio psichologinio disbalanso, pvz., svarbių poreikių nepatenkinimo, užspaustų emocijų (dažnai pykčio). Terapijoje ieškome veiksnių, kurie privedė prie depresijos, siekiame keisti tuos veiksnius. Terapinis santykis taip pat padeda turėti realistiškesnį (dažniausiai tai reiškia pozityvesnį) savęs vaizdą. Depresija gali būti sveika reakcija į sudėtingas situacijas, visgi kai ši būsena užsitęsia, ypač, kai viskas aplink, rodos, kaip ir neblogai, reikia pradėti kažką daryti. Depresija įveikiama mažais žingsneliais, pastebint kiekvieną pastangą vis labiau pasirūpinti savimi, vis daugiau palaikant, o ne kritikuojant save. Nors ir pamažu, tinkamai dirbant depresija įveikiama.
PRIKLAUSOMYBĖS Galima išvardinti daug dalykų, kam gali atsirasti priklausomybės: alkoholiui, rūkymui, socialiniams tinklams, Youtube, kompiuteriniams žaidimams, pornografijai, kompulsiniam valgymui, lošimams ir kt. Kas visas jas sieja? Tai, kad medžiaga arba veikla pradeda valdyti žmogų, o ne atvirkščiai, bei tai, kad priklausomybė turi neigiamas pasekmes, visgi nepaisant to žmogui labai sunku, o kartais atrodo neįmanoma atsispirti. Lengvos išeities čia, atrodo, nėra. Jeigu žmogus pasiduoda priklausomybei, patiria neigiamas pasekmes ir dar dažniausiai pradeda negerbti savęs bei nepasitikėti savo valia. Kita vertus, bandant atsispirti priklausomybei patiriamas didelis diskomfortas – tą jausti taip pat nemalonu, „kas per gyvenimas, jei negaliu pasimėgauti malonumu“. Vienas iš svarbių žingsnių terapijoje būtent ir yra darbas su diskomfortu – kaip pasiekti, kad aš būčiau didesnis už savo diskomfortą. Diskomfortas darosi atlaikomas, kai pavyksta pasitelkti daugiau vidinių ir išorinių resursų. Priklausomybės atsiradimo šaknys dažnai veda giliau. Kaip yra, kad žmogui taip reikia ieškoti komforto kažkokioje veikloje arba medžiagoje? Kaip yra, kad komforto nepakanka be to? Tikėtina, kad yra kitų svarbių nepatenkintų poreikių. Terapijoje svarbu tuos poreikius atpažinti. Galbūt yra būdų kaip duoti sau to, ko iš tiesų reikia.