Dažniausiai užduodami klausimai
Tai mano supratimas, kuris gali skirtis nuo kitų specialistų supratimo.
Kas yra psichoterapija ir kaip ji vyksta? Geštaltinė psichoterapija padeda žmogui susitelkti į tai, kaip jis patiria savo gyvenimą dabar – šiame gyvenimo etape ir šią akimirką terapijos kabinete. Klientas yra kviečiamas kuo pilniau patirti ne tai, kas turėtų ar galėtų būti, o tai, kas yra čia ir dabar. Susitikimų metu terapeutas ir klientas tyrinėja, kaip žmogus jaučiasi, ko jam reikia, kaip jis siekia to, ko jam reikia, ir svarbiausia – kaip kartais nutinka, kad to nepasiekia. Žmogaus organizmas yra sukurtas eiti į kontaktą su aplinka: kurti santykius, imtis norimos veiklos, patirti, mokytis ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Visgi dažnai šis procesas nevyksta sklandžiai ir žmogus gali jaustis patekęs į aklavietę ar užstrigęs. Terapijos tikslas – pilnai susidurti, pažinti ir patirti tą aklavietę ar užstrigimą. Būtent ši nemaloni vieta yra ta, kurioje būti nepatogiausia, tačiau joje dažnai slypi netikėtos pamokos. Su terapeuto pagalba žmogus gali susidurti su intensyviu ir sudėtingu vidiniu patyrimu nebe vienas, o santykyje. Susitikimų metu terapeutas ir klientas kuria dialogą. Geštaltinėje psichoterapijoje terapeutas dažnai yra aktyvus ir skaidriai dalijasi savo asmeninėmis reakcijomis, jei mato, kad tai gali padėti terapiniam procesui. Terapeutas yra priimantis, bet nenuolaidžiaujantis – jis atkaklus, atkreipdamas dėmesį į vietas, kurios gali būti svarbios terapiniam darbui. Terapijos metu abu dalyviai būna su tuo, kas šiuo metu yra „gyva“ – kartais tai gali būti kūno pojūčiai ar esama emocija, kartais dabar tarp terapeuto ir kliento vykstantis procesas ar prisiminimas iš praeities. Terapeutas gali pasiūlyti kūrybinių metodų, padedančių pasakyti ar padaryti kažką neįprasto, tačiau galinčio atverti naujas galimybes arba padidinti sąmoningumą apie situaciją. Sėkmingos terapijos atveju žmogus jaučiasi turintis daugiau pasirinkimo galimybių ir gali su didesniu pasitikėjimu priimti gyvenimo metamus iššūkius.
Kuo skiriasi psichoterapeutas nuo psichologo arba psichiatro? Psichologas yra baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Konsultuodamas jis paprastai nedirba pagal konkrečią kryptį (pvz., kognityvinės elgesio, geštaltinės, jungistinės terapijos ir kt.), o remiasi žiniomis ir patirtimi, įgyta studijų metu, papildomuose mokymuose ar savarankiškai skaitant psichologinę literatūrą ir straipsnius. Psichoterapeutas yra baigęs konkrečios psichoterapijos krypties studijas ir dirba pagal tos krypties metodus, pvz., kognityvinės elgesio terapijos, psichodinaminės, jungistinės, schemų terapijos, geštaltinės terapijos ar kt. Psichologinis konsultavimas dažnai siejamas su trumpesniu procesu, kai, pavyzdžiui, per 10 susitikimų žmogus išsigrynina konkretų gyvenimo klausimą ir išeina su aiškesne strategija. Psichoterapija dažniau siejama su ilgalaikiu procesu, kurio tikslas yra asmenybės pokytis, pasiekiamas per ilgalaikį santykį tarp kliento ir terapeuto. Visgi tai nėra griežta taisyklė, nes riba tarp psichologinio konsultavimo ir terapijos dažnai yra neryški. Be to, psichoterapeuto konsultacijos taip pat gali būti trumpalaikės ir padėti spręsti konkretų gyvenimišką klausimą, o psichologo konsultacijos gali būti ilgalaikės ir turėti aiškų terapinį poveikį. Psichiatras gali diagnozuoti psichikos sutrikimus ir skirti vaistus. Nei psichologas, nei psichoterapeutas vaistų skirti negali.
Kaip žinoti, ar man reikia terapijos? Jei užduodi šį klausimą, Tavyje galbūt yra kažkas, kas nori būti pamatytas, išgirstas ir suprastas – tai yra svarbi (gal net svarbiausia) terapijos dalis Manau, kad gali būti verta eiti į terapiją, jei susiduri su kažkuo iš čia paminėtų situacijų: – Vis pagalvoji, kad Tavo gyvenime kažkas neveikia. – Pasikartoja vis tos pačios nemalonios santykių situacijos. – Mąstai vis apie tas pačias problemas ir jos neišsisprendžia. – Jauti nerimą, kuris Tavo gyvenimą veikia labiau nei norėtum. – Gydais depresiją ir nori geriau suprasti jos šaknis. – Jauties šiuo metu neturintis(-i) krypties. – Jauties vieniša(-as) nepaisant to, kad turi žmonių, su kuriais gali bendrauti. – Tavo gyvenime vyksta dideli pokyčiai (skyrybos, netektis, karjeros pasikeitimas ir pan.). – Tiesiog nori geriau save pažinti. Žinoma, tai nėra baigtinis sąrašas. Pirmųjų susitikimų metu paaiškėja, ar terapija yra prasminga duotoje situacijoje. Ir jeigu taip – kaip galėtų atrodyti darbas.
Kaip išsirinkti tinkamą terapijos kryptį? „Kuri terapijos kryptis tinkamiausia spręsti mano klausimui?“ – tokį klausimą užduoda dažnas žmogus, ieškodamas terapeuto. Aš nesiimu bandyti priskirti terapijos krypčių specifinėms temoms. Tyrimai rodo, kad terapeuto kompetencija ir kokybiškas santykis tarp kliento ir terapeuto yra svarbesni faktoriai už terapijos kryptį. Paprastai sakant, su įgudusiu terapeutu ir stipriu darbiniu santykiu dažnai bus galima pasiekti gerus rezultatus bet kurioje terapijos kryptyje. Tuo tarpu be pakankamų terapeuto įgūdžių ir be kokybiško santykio net ir patraukliausia terapijos kryptis greičiausiai neduos didelių rezultatų. Ir vis dėlto, ar galima bandyti apibrėžti, kokiais atvejais geštaltinė terapija yra tinkama kryptis? Tradiciškai laikoma, jog geštaltinė terapija puikiai tinkama dirbti su: – Depresija (lengvo arba vidutinio sunkumo) – Nerimo sutrikimais (bendro ar socialinio nerimo) – Somatiniais nusiskundimais – Asmenybės sutrikimais (lengvo ar vidutinio sunkumo, ypač tarpasmeninių sunkumų atveju) – Psichosomatika – Traumomis – Santykių sunkumais – Asmeninio augimo klausimais (egzistenciniais, prasmės) – Netektimis ir gedulu – Žema saviverte ir identiteto klausimais. Tai nėra netikėta, nes šioje kryptyje intensyviai praktikuojamas sąmoningumas ir asmeninė atsakomybė; daug dėmesio skiriama emocijų reguliavimui patiriant ir priimant tai, kas „čia ir dabar“ vyksta žmogaus sąmonėje; terapija padeda uždaryti neužbaigtus reikalus; didelis dėmesys skiriamas santykiui tarp kliento ir terapeuto. Ir vėlgi – tikiu, kad bet kurioje kitoje kryptyje galima sėkmingai dirbti su čia išvardintomis temomis. Tuo pačiu suprantu, kad daug kas gali nepasitenkinti tokiu atsakymu ir norėti palyginti kryptis, pajausti, kuri labiausiai „rezonuoja“. Nors pats tokio palyginimo šiuo metu ir negalėčiau sudaryti, palaikau šį norą. Tikiu, kad tikėjimas pasirinkta metodologija padės pasiekti geresnių rezultatų.
Kaip išsirinkti tinkamą terapeutą? Aš rekomenduoju rinktis tokį, kuris Tau atrodo pakankamai kompetentingas, kad Tau rūpėtų jo nuomonė, ir pakankamai šiltas, kad drįstum atsiverti apie nepatogius dalykus. Aš nežinau, ar verta per daug koncentruotis į pačią kryptį, nebent aiškiai jauti, kad Tavo atveju kažkuri kryptis Tau bus optimalesnė. Verta paklausti kitų žmonių rekomendacijų. Svarbu paskaityti, ką ir kaip terapeutas rašo, o dar geriau – pamatyti video arba gyvai, kaip jis kalba ir elgiasi, bei bandyti pajausti, ar norėtum dirbti su šiuo specialistu. Galiausiai, galima išbandyti nueiti į vieną ar kelis susitikimus ir leisti sau nuspręsti, ar tęsti darbą. Susitikimo metu gali domėtis, kaip terapeutas siūlo dirbti su Tavo klausimu ir ar Tau jo priėjimas atrodo suprantamas ir priimtinas. Kita vertus, pradėjus darbą yra gerai nesitikėti greitų „stebuklų“ ir duoti laiko, nes pasitikėjimui bei darbiniam aljansui sukurti, natūralu, kad reikia kažkiek laiko.
Kiek laiko trunka terapija? Tai priklauso nuo terapijos tikslų. Kai kurie žmonės ateina dirbti su konkrečiu klausimu ar iššūkiu, pavyzdžiui, dėl sprendimo priėmimo ar konkrečios santykių situacijos, ir jiems pakanka kelių ar keliolikos susitikimų, kad pasiektų aiškumą ir išeitų su nauja strategija. Kiti žmonės ateina tyrinėti gilesnių temų, tokių kaip žema savivertė, depresija ar pasikartojantys santykių modeliai. Tokiu atveju terapija dažnai trunka ilgiau ir tampa kelione, kuri vyksta tiek laiko, kiek žmogui reikia, kad jaustųsi pasiekęs pakankamą pokytį gyventi su geresne kokybe. Tai gali trukti 1,5-2 metus ar ilgiau. Elgesio ir mąstymo srityje pokyčius galima pasiekti gana greitai, tačiau ilgalaikiam pokyčiui jausminiame kūno lygmenyje pokytis vyksta daug lėčiau. Juk mūsų gyvenimo modeliai paprastai formuojasi keliolika, o kartais ir keliasdešimt metų. Jiems persimainyti taip pat reikia laiko. Gera žinia ta, kad ilgalaikėje terapijoje įvykęs pokytis taip pat dažniausiai tampa ilgalaikis.
Kuo geštaltinė psichoterapija skiriasi nuo kitų krypčių? Nors esu geštaltinės krypties atstovas, man labai patinka ir pasitikiu įvairiomis psichoterapijos kryptimis, jų metodais ir idėjomis. Tarp daugumos krypčių pastebiu daugiau panašumų nei skirtumų, o pamatiniai principai visose mokyklose, mano manymu, yra labai panašūs arba bent jau stipriai persidengia. Skirtumai atsiranda dėl skirtingose vietose dedamų akcentų. Taigi, kur akcentai dedami geštaltinėje psichoterapijoje? Šioje kryptyje labiau nei kai kuriose kitose susitelkiama į patyrimą ČIA ir DABAR – tai, ką klientas išgyvena duotuoju momentu, ką tuo metu jaučia terapeutas, ir kas vyksta tarp jųdviejų santykyje. Geštaltinė terapija dažnai apibūdinama kaip terapija to, kas yra akivaizdu. Pavyzdžiui, klientas pradeda kalbėti sau svarbia tema ir tuo metu nuleidžia akis, pajunta gumulą gerklėje ar suspaudžia kumščius. Terapeutas pastebi tai, kas akivaizdžiai vyksta šią akimirką, ir kviečia klientą būti santykyje su terapeutu ir savo paties patyrimu. Jei kai kuriose kitose kryptyse terapeutas yra tas, kuris bando suteikti prasmę kliento patyrimui, geštaltinėje terapijoje svarbiau tai, kokią prasmę savo patyrimui suteikia pats klientas. Šioje terapijoje daug dėmesio skiriama santykiui tarp terapeuto ir kliento. Terapeutas ne tik domisi, kaip jo buvimas veikia klientą, bet ir dalijasi, kaip kliento buvimas veikia jį patį. Tokiu būdu geštaltinis terapeutas leidžia sau aktyviau nei kai kuriose kitose kryptyse dalintis savo vidiniu procesu. Šioje kryptyje laikomasi požiūrio, kad svarbu atvirai kalbėtis, kaip veikiame vienas kitą. Geštaltinėje terapijoje kūnas, mintys, emocijos ir elgesys laikomi vienodai svarbūs. Kai kurios kitos kryptys labiau dirba, pvz., su kūnu, su mintimis ar kitu aspektu. Čia svarbesnis klausimas dažnai yra ne „kodėl?“, o „kaip?“. Pavyzdžiui, vietoje klausimo, KODĖL žmogus negali užmegzti ilgalaikių santykių, tyrinėjama, KAIP jis to negali padaryti: kas vyksta jam artėjant prie santykio, ką jis jaučia, ką galvoja, ko jam reikia, kaip jis nusprendžia imtis veiksmų arba jų vengti. Dėl to šioje terapijoje daug dėmesio skiriama kliento atsakomybei už tai, kaip jis organizuoja savo patyrimą ir priima sprendimus.
Kaip pasiruošti pirmam susitikimui? Manau, kad pirmasis susitikimas gali būti kokybiškas ir be jokio išankstinio pasiruošimo. Visgi jei norisi, tuomet: 1) Aš domėsiuos, kaip nutarei kreiptis būtent dabar bei koks būtų Tavo siekis terapijoje. Taigi gali apie tai pagalvoti, galbūt ir užsirašyti. 2) Taip pat gali pagalvoti, ko norėtum paklausti manęs apie terapijos procesą, techninius dalykus, apie mane ir pan. 3) Verta susiplanuoti laiką taip, kad turėtum bent truputį laiko atvykti per daug neskubėdamas(-a), o taip pat po susitikimo susidėlioti mintis, galbūt ramiai pasivaikščioti ar pan. Visa kita natūraliai aptarsime susitikimo eigoje.